lingė

lingė
1 lìngė sf. (1) 1. J, Brs, Žgč, Vl, Vv, Rm, Šš lanksti kartis lopšiui pakabinti: Reikia pritaisyt lìngė, kad būt kur lopšys pakabint Ds. Pataisyk lìngę – negali žmoniškai vaiko pasupti Rs. Tai gera lìngė, kadgi gražiai supa lopšį! Trgn. Leisi visiem ženyties, tai jau nuo vienų lìngių nebus daikto pirkioj Plš. Kai supi vaiką, tai lingė vis girkšt, girkšt, čirpt, čirpt kaip ir vaikas lopšy Ds. Nukirsk berželį lìngės storumo Kp. Ar neprisieis eiti į mišką lìngę pakirsti (įtaria, kad laukiama mažo)? Skdv. Iš lankių šakelių dirbsiu lingužėlę NS364. Iš pašaknėlės lovelę dirbsiu, iš viršūnėlės lingelę lenksiu (d.) Sml, Všk. Aukso lingele linguota, perlų žiedeliais bovyta (d.) Prng. ^ Sulinkau kupron nuo senystės kai lingė Plš. Ale ir susdaryk tu man tokiai porai: abu kai lingės (laibi, aukšti) Užp.Bgs lanksti kartis grūstuvui pakabinti: Kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis grūstuvas Vaižg. 2. scom. prk. apie aukštą, laibą žmogų, kuris eidamas linguoja: Koks ten iš jo vyras – lingė: kai eina, tai, rodos, perluš Slk. Čielas lingė, eina linguodamas An. Mergelė lingė pyragelius minkė, o bernelis kupris an pečiaus tupi Ml. ^ Oi, lìngė linkt, garnys garkt, retadantis ir sugavo (pjovėjas, dalgis, grėblys) Užp. 3. žr. lingynė 3: Lingelėj linguota (d.) . 4. 489 spyruoklė prie vežimo, automobilio, vagono ir pan. ašies sutrenkimams sušvelninti: Vienkinkis, jau suplotomis lingėmis vežimas tratėjo, girgždėjo J.Marc. Daugelio dar visai naujos [brikelės], stačiais galais ir ant lingių – tai vis naujos mados Ašb. Jeigu lìngės geros, tai miela važiuot Sdk. Pradėjo važiuoti, ir brikelė ant lingių supti Lnkv. Automobilių lingės sudarytos iš įvairaus ilgio plonų plieninių lakštų, suveržtų centriniu varžtu ir pavalkėliais . Šienapjūvės rėmo viduryje yra pagrindas pritvirtinti sėdynės lingei . 5. spirališkai susukta spyruoklė. 6. svarstyklių svirtis, svertas: Prie lingės galų kabo pasietos dvi metalinės lėkštės .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • linge — [ lɛ̃ʒ ] n. m. • XIIIe « chemise »; adj. « de lin » XIIe; lat. lineus 1 ♦ Ensemble des pièces de tissu en coton, lin ou fibres synthétiques, servant aux besoins du ménage. Linge fin, gros linge. Linge blanc, de couleur. Linge de maison (pour le… …   Encyclopédie Universelle

  • linge — LINGE. s. m. Toile coupée selon les differents usages à quoy on la veut employer, soit pour sa propre personne, soit pour les diverses necessitez du mesnage, &c. Beau linge. gros linge. menu linge. linge fin. linge plein. linge ouvré. linge… …   Dictionnaire de l'Académie française

  • linge — LÍNGE, ling, vb. III. tranz. 1. (Despre animale) A trece cu limba peste ceva; a şterge sau a netezi cu limba ceva. 2. A atinge cu limba (în mod repetat) ceva de mâncare, a lua cu limba mâncarea. ♢ expr. A şi linge degetele (sau buzele) ori… …   Dicționar Român

  • Linge — 〈[ lɛ̃:ʒ] f.; ; unz.; schweiz.〉 Wäsche (in Hotels) [frz., „Wäsche“] * * * Linge [lɛ̃:ʒ], die; [frz. linge, Substantivierung von: afrz. linge < lat. lineus = ↑ 1leinen] (schweiz. Hotelw.): Wäsche. * * * Linge [lɛ̃:ʒ], die; [frz. linge,… …   Universal-Lexikon

  • Lingé — País …   Wikipedia Español

  • Linge — [lɛ̃:ʒ] die; <aus gleichbed. fr. linge, eigtl. »linnen«, dies zu lat. lineus »aus Leinen«> (schweiz.) Wäsche …   Das große Fremdwörterbuch

  • Linge — Linge, Fluß in den niederländischen Provinzen Geldern u. Südholland, entspringt bei Doornenburg in Geldern, fällt bei Gorinchen in die Merve, ist, weil er die Gegend versumpfte, durch einen Kanal 1818 ins Meer abgeleitet worden …   Pierer's Universal-Lexikon

  • linge — LINGE: On n en montre jamais trop, jamais assez …   Dictionnaire des idées reçues

  • Linge — 〈 [lɛ̃:ʒ] f.; Gen.: ; Pl.: unz.; schweiz. Hotelgewerbe〉 Wäsche [Etym.: frz., »Wäsche«] …   Lexikalische Deutsches Wörterbuch

  • lingé — lingé, e adj. Bien habillé …   Dictionnaire du Français argotique et populaire

  • linge — (lin j ) s. m. 1°   Toile de lin, de chanvre ou de coton, employée aux divers besoins du ménage. Ouvrière en linge. Vieux linge. Linge sale. •   Il faut à son corps [de Jésus mort] cent livres de baume du plus précieux, et un linge très fin et… …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”